Vasaros popietė, saulė pamažu leidžiasi už kaimynų gyvatvorės, o kieme tvyro ta ypatinga ramybė, kurią sudrumsčia tik duslus basų kojų tapsėjimas į medinį paviršių. Stebėjau septynmetį Luką, kuris su neįtikėtinu susikaupimu planavo savo kitą manevrą: jo pirštai tvirtai gniaužė spalvotas atramas, o kūnas grakščiai tempėsi aukštyn, kol pasiekė užsibrėžtą tikslą. Šios laipiojimo sienelės tapo ne